Istorija, misija, vizija
Mokyklos istorija prasideda 1940 m. lapkričio mėn. 9 dieną, kai įkuriama muzikos mokykla. Ji įsikūrė kampiniame Skapo gatvės name. Mokykloje mokėsi 715 įvairių tautybių vaikų. Švietimo reformos keitė mokyklos statusą ir pavadinimą. 1949 metais, mirus kompozitoriui J.Tallat-Kelpšai, muzikos mokyklai buvo suteiktas kompozitoriaus vardas. Iki 1967m. mokykla buvo vadinama Vilniaus J.Tallat- Kelpšos muzikos technikumu, o nuo 1967m. – Vilniaus J.Tallat- Kelpšos aukštesniąja muzikos mokykla.
Mokyklos misija visą veiklos laikotarpį buvo nukreipta dviem kryptimis: parengti absolventus muzikos studijoms aukštosiose šalies mokyklose ir darbui pagal pasirinktą specialybę. Studijos buvo organizuojamos dviem pakopomis. Pirmoji – baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, antroji – įgijusiems brandos atestatą. Kintant studentų skaičiui, mokykloje buvo rengiami profesionalūs visų specialybių muzikai: atlikėjai ir teoretikai. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykla tapo viena pagrindinių būsimųjų Lietuvos muzikos akademijos studentų rengėjų. 2005m. išleista paskutinė, 12-oji (nuo 1993m.), arba 9-oji (nuo 1997m), aukštesniojo mokslo diplomantų laida. Išduotas paskutinis -1213-asis – diplomas. Per J.Tallat- Kelpšos mokyklos egzistavimo metus parengta per 4,5 tūkstančio specialistų. Čia mokėsi žymūs menininkai: Virgilijus Noreika, Vaclovas Daunoras, Lionginas Abarius, Vaclovas Paketūras, Vytautas Barkauskas, Benjaminas Gorbulskis, Antanas Rekašius, Genovaitė Vanagaitė, Algimantas Raudonikis, Povilas Dikčius.
1993 metais LR Kultūros ir švietimo ministro įsakymu Vilniaus kultūros mokykla ir Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla buvo sujungtos į vieną mokyklą, pavadintą Vilniaus konservatorija. Mokyklos statusas išliko. Tokia kardinali reforma buvo įvykdyta siekiant optimizuoti lėšų bei turimos bazės panaudojimą: vienoje mokykloje trūko mokinių, o kita nebetilpo sumažėjusiose patalpose (po Restitucijos akto priėmimo dalis Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos užimamų patalpų buvo perduota Jėzuitų bendruomenei). Sujungimas įvyko ne bendruomenių susitarimo, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, todėl naujoji struktūra nesuartino mokyklų. Vykdant švietimo reformą buvo nuspręsta, kad Vilniaus konservatorija vėl skils į dvi dalis: Vilniaus kolegijos Menų fakultetą ir vidurinę muzikos mokyklą.
2004 m. liepos 1 d. Vilniaus konservatorija buvo reorganizuota išdalijimo būdu į Vilniaus kolegijos Menų fakultetą ir Vilniaus konservatoriją – vidurinę muzikos mokyklą (dabar Vilniaus Juozo Tallat- Kelpšos konservatorija). Direktore paskirta Doleroza Pilikauskienė.
Šiandien Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija – gimnazijos tipo mokykla, kuri suteikia mokiniui visavertį bendrąjį ir muzikinį ugdymą, sudaro sąlygas mokiniui prasmingai reikštis, realizuoti savo kūrybinius polinkius. Mokiniai, sėkmingai išlaikę abitūros ir muzikinio parengimo egzaminus, gauna brandos atestatus ir yra pasirengę studijuoti muzikinio profilio aukštosiose mokyklose. Nepasirinkus muziko kelio, išlieka galimybė studijuoti bet kurioje aukštojoje mokykloje arba kolegijoje.
Mokykloje mokėsi 715 įvairių tautybių vaikų.
Pirmasis direktorius buvo Jonas Bendorius.
1945-1949 metais vadovavo Konradas Kaveckas.
1949-1966 metais – Antanas Karosas.
1966-1985 metais – Petras Juodelė.
1985-1998 metais – Mikalojus Novikas.
1998-2004 metais – Laimis Vilkončius.
2004-2021 metais – Doleroza Pilikauskienė.
2022-dabar – Vita Sasnauskienė.
Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos misija – teikti pagrindinį, vidurinį išsilavinimą kartu su specializuotu muzikiniu ugdymu mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų muzikai, sudarant palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tikslingai pasirengti būsimoms studijoms.
Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija – moderni, atvira naujovėms regioninė mokymo institucija, skirta išskirtinių gabumų mokiniams, savo veiklą grindžianti humanizmo principais bei bendražmogiškomis vertybėmis, plėtojanti istorines, tautines, pilietines tradicijas, priimanti gyvenimo iššūkius ir ugdanti dorą, išsilavinusią, gebančią kūrybiškai realizuoti save meno pasaulyje asmenybę.
